KADA? nuo gegužės 28 iki birželio 9 dienos, 2019

KUR? Liepojoje, Karostoje

KODĖL? Paminėti Latvijos laisvės kovų šimtmetį ir pagerbti jų didvyrius.

KAS JAU ĮVYKO?

Gegužės 28 – birželio 9 dienomis – tarptautinis dailininkų pleneras Redane.

Birželio 7–9 dienomis – fotografijų pleneras„Karosta – fotografijų uostas“ (lv. „Karosta – foto osta“).

Birželio 9-ą dieną atidengtas memorialas Karostos komendantui, vyresniajam leitenantui Robertui Radziniui (lv. Roberts Radziņš), apdovanotam Lačplėsio karo ordinu už dalyvavimą mūšiuose prie Redano 1919 m. lapkričio  14 dieną ir paaukojusiam savo gyvybę už Latvijos nepriklausomybę. Šią dieną taip pat įvyko susitikimas su tarptautinio dailininkų plenero dalyviais, pristatyti jų tapybos darbai ir naujas „Laisvės takas“ (lv. „Brīvības taka“).

Liepos 18 dieną Karostos kalėjimo kieme po atviru dangumi atidaryta didelio formato fotografijų paroda.

Karostos festivalis surengtas bendradarbiaujant su Artrvl.com

Projektą remia Liepojos miesto savivaldybė.

Tarptautiniame dailininkų plenere sukurtus meno kūrinius galima pamatyti Redane.

Robin Abramovic (Austrija)

„Nežinomas kareivis“ (lv. „Nezināmais karavīrs“). Tai paveikslas–paminklas, skirtas įamžinti Latvijos laisvės kovų dalyvių ryžtą ir drąsą.  Pirmaisiais Latvijos nepriklausomybės karo prieš raudonąją armiją metais latvių kariai kovėsi be karinės ekipuotės ir tinkamos avalynės. Visai tai nenumalšino jų kovinės dvasios, neužgesino degančių, bebaimių širdžių, trokštančių savo gimtojo krašto laisvės. Šiam sieninės tapybos darbui įkvėpimo dailininkas pasisėmė iš liepojiečio fotografo Kasparo Strėlio (lv. Kaspars Strēlis) fotografijos, kurioje įamžintas Martinis Lasmanis (lv. Mārtiņš Lasmanis).

„Karo ašaros“ (lv. „Kara asaras“). Tai į karą išėjusio kario žmonos portretas. Šis sieninis kūrinys nutapytas ant drėgno paviršiaus, todėl srūvantis vanduo po kurio laiko šį paveikslą pradangins į nežinią. Tekantis vanduo simbolizuoja moters ašaras, išlietas per daugybę naktų belaukiant iš karo grįžtančio savo mylimojo. Jis niekada negrįš…

Muriel Rebora (Argentina)

Vaizdinė daina yra mano atrasta meninė forma, sujungianti mano muziką ir klajoklišką gyvenimo būdą. Jomis aš išreiškiu savo emocijas, perteikiu mintis ir idėjas, atskleidžiu aplankytų vietovių subtilumą ir ypatingumą. Vietos, kuriose sukūriau vaizdines dainas, mano širdį užliejo unikaliais jausmais, patirtais kelionių metu. Aš paklausiau vietinių žmonių, ką jiems reiškia laisvė. Jų atsakymų žodžius aš panaudojau vaizdo dainai, sukurtai Redane, Karostos festivalyje.

JP Pemapsorn (Tailandas)

„Pasaulio sparnai“ (lv. „Pasaules spārni“). Šio projekto koncepcijos pamatas yra mintis, kad laisvė priklauso visiems. Sparnai simbolizuoja latvių tautos išsilaisvinimą iš dviejų didžiųjų agresorių priespaudos… Sparnų raštai ir  detalės įamžina bebaimius didvyrius, atkakliai kovojusius už gimtojo krašto laisvę. Lankytojai kviečiami įsiamžinti nuotraukomis šių sparnų glėbyje.

„Tigras“ (lv. „Tīģeris“) yra mano parašas. Jis simbolizuoja drąsą ir ryžtą. Tigras, kaip ir kiekviena valstybė, yra taurus, laisvas ir nepriklausomas.

Luan Li (Kinija)

„Angelas sargas“ (lv. „Sargeņģelis“). Šiuo sieninės tapybos kūriniu įamžintas didvyrių karių, paaukojusių gyvybes laisvės kovose, atminimas. Paveikslo potėpiai simbolizuoja krauju iškovotą pergalę ir viltį, kad kritę didvyriai rado amžiną ramybę danguje. Sparnuotasis karys nuo šiol tapo amžinu Redano angelu sargu.

Clara Cabrera (Ispanija)

Nežinomi kariai. Nutapyta pagal seną fotografiją. Dalininkė savo kūriniu siekia pagerbti ir įamžinti šių vyrų atminimą.

Luis Guevara (Venesuela)

Karostos komendanto, vyresniojo leitenanto Roberto Radzinio portretas. Radzinis yra apdovanotas Lačplėsio karo ordinu už dalyvavimą laisvės kovose 1919 m. lapkričio 14 dieną Liepojoje, Karostos rajone, prie Tosmarės ežero ir kovinių pozicijų ties Škėde laikymą. Minėtąją 1919-ųjų lapkričio 14 dieną Radzinis su savo 55 vyrų būriu privertė užpuolikus atsitraukti iš Redano ir persikelti per Tosmarės ežerą. Deja, tą dieną būrio vadas Radzinis pats krito mūšyje. Minėtasis mūšis tapo lemtingu Latvijos istorijos posūkiu tašku. Po šio mūšio bermontininkai pasitraukė iš Latvijos.

Bartosz Janczak (Anglija) ir Kim Schmitz Coll (Ispanija)

Skulptūra vaizduoja dvi agresyviai nusiteikusias galiūnes, apsupusias trapiąją Latviją, kuri, nepaisant visko, sugeba ištrūkti į laisvę. Pagrindinė kompozicijos žinia – visa pasaulyje turi rasti pusiausvyrą.

Predrag Radonavovic (Serbija)

Serbijos menininkas laisvės kovų atminimą savo darbe įamžino latviškais ornamentais ir Latvijos vėliavos spalvomis.

Ramūnas Vaicekauskas (Lietuva)

Laisvė – tai idėja, kuri gyva tol, kol žmonės už ją kovoja. Ši kova gali baigtis tik tuo atveju, jei pasaulyje įsivyrautų amžina taika. Ji išlieka nepralaimėta iki tol, kol yra bent viena paskutinės vilties kibirkštėlė.

Egons Peršēvics (Latvija)

Atminimui

Yra tokia jėga, kuri priverčia menkai ginkluotus ir apmokytus vyrus kilti į kovą prieš stipresnį ir pranašesnį priešą. Ačiū jiems.

Ieva Engelmane-Galagher (Anglija)

Istorija apie moteris, kurios savo vaikams sekė pasakas tam, kad išliktų. Pasakų būta apie tai, kaip didvyriai gynė savo gimtąjį kraštą. Įkvėpimo paveikslui dalininkė pasisėmė iš latvių liaudies pasakų, – įdomių ir vaikiškų, tačiau savo gelmėse slepiančių tragišką prigimtį.

Agnese un Jānis Rudzīši (Latvija)

Visuomet bus tokių, kurie sieks užkariauti ir pavergti. Bus siekiančių laisvės ir išsiveržimo iš priespaudos. Laisvė yra nuostabus žodis, saugantis ir atskleidžiantis tauriausius žmogaus dvasios klodus. Žmonijos istorija byloja, kad tautos trokšta būti nepriklausomos ir pačios rinktis savo gyvenimo kelią. Šį laisvės siekį, deja, dažnai temdo niūrūs realybės debesys. Vergo dalia yra/buvo patogi, o laisvė nuolat reikalauja sunkaus darbo, ryžto ir lemtingų žingsnių. Privalu galvoti savo galva ir nevalia laukti, kol kas iš šalies primes savo idėją, pasiūlys pinigų, paramos ar bent jau maišą miltų…

Festivalio dalyvės Luan Li (Kinija) vaizdo reportažas apie festivalį